Pats terminas osteochondrozė yra kilęs iš dviejų žodžių: osteo – kaulas ir chondrue – kremzlė. Paprasčiau tariant, tai kremzlės kaulėjimas. Nors toks aiškinimas iš esmės klaidingas. Kai kurie savo kliedesiuose eina dar toliau ir yra įsitikinę, kad osteochondrozė yra druskų nusėdimas sąnariuose. Be to, tai yra valgomoji druska, kuri tariamai suvartojama dideliais kiekiais maistui.
Patogenezė
Realiai viskas vyksta kiek kitaip. Ir sunkiau. O valgomoji druska, jei ji vaidina kokį nors vaidmenį osteochondrozei atsirasti, yra labai netiesioginė. Osteochondrozė pagrįsta sąnario kremzlės degeneracija ir degeneracija. Tai nėra savarankiška liga, o patologinis procesas, kurį galima pastebėti beveik visur, kur yra jungiamojo kremzlės audinio.
Vis dėlto osteochondrozė dažniausiai pažeidžia stuburą. Kodėl taip? Faktas yra tas, kad tarp slankstelių yra savotiškos pagalvėlės - tarpslanksteliniai (tarpslanksteliniai) diskai. Fiziologinis šių diskų vaidmuo – amortizuoti ir apsaugoti slankstelių kūnus nuo priešlaikinio susidėvėjimo dėl mechaninio įtempimo. Diską sudaro vidinis skystas pulpos branduolys, apsuptas žiedinio pluošto ir viršutinės bei apatinės galinės plokštės.
Diskas patiria didžiulį mechaninį įtempimą, dėl kurio jo struktūros pažeidžiamos ląstelių lygiu. Žmonėms šie procesai yra pernelyg ryškūs – tai yra mūsų užmokestis už vaikščiojimą vertikaliai. Kad diskas nebūtų visiškai „ištrintas", jis turi nuolat atsinaujinti, tai yra pats atstatyti. Būtent pažeidimo-atkūrimo procesų pusiausvyra lemia normalią tarpslankstelinio disko sandarą. Dar viena kurioziška detalė – tarpslanksteliniai diskai aprūpinami krauju ir maistinėmis medžiagomis ne per kraujagysles, kurios perauga vaikystėje, o difuziškai, iš stuburo kūnų kaulinio audinio. Vėlgi, mokėjimas už galimybę judėti dviem, o ne keturiomis galūnėmis.
Dėl šios priežasties tarpslanksteliniai diskai lengvai pažeidžiami anatominiu ir fiziologiniu požiūriu. Bet koks neigiamas procesas organizme sukelia žalos ir regeneracijos pusiausvyros disbalansą, diskų distrofiją ir degeneraciją. Struktūriškai sugedęs diskas nebeatlaiko tinkamo mechaninio įtempimo. Esant per dideliam spaudimui iš viršutinių slankstelių, diskai pasislenka įvairiomis kryptimis, dažniausiai į šonus ir užpakalį. Šis procesas vadinamas disko išvarža.
Mechaniškai nusidėvi ir slankstelių kaulinis audinys, praradęs kremzlės pamušalą. Dėl nuolatinės traumos slankstelių kūnų priekinio krašto paviršiuje susidaro patologinės kaulų išaugos – osteofitai. Vystosi spondilozė. Dėl disko degeneracijos ir poslinkio mažėja tarpslanksteliniai tarpai, susiaurėja stuburo kanalas, pažeidžiamos stuburo nervų šaknys vadinamosiose foraminalinėse angose.
Priežastys
Osteochondrozės priežastys arba etiologiniai veiksniai yra įvairūs. Jie gali būti ir vietiniai, tai yra dėl paties stuburo patologijos, ir bendri sutrikimai organizmo lygmeniu. Bet kokia patologija, sukelianti stuburo struktūros pažeidimą arba medžiagų apykaitos sutrikimus, gali būti laikoma osteochondrozės priežastimi. Šiuo atžvilgiu yra:
- Stuburo konfigūracijos pokyčiai (skoliozė, patologinė lordozė ar kifozė).
- Kiti raumenų ir kaulų sistemos defektai – plokščiapėdystė, siaura pečių juosta, dubens struktūros anomalijos.
- Stuburo pažeidimas.
- Silpnas imunitetas.
- Metaboliniai sutrikimai – osteoporozė, nutukimas, cukrinis diabetas, skydliaukės ligos.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – aterosklerozė, hipertenzija.
- Virškinimo sutrikimai, lemiantys nepakankamą maistinių medžiagų pasisavinimą iš virškinimo trakto.
- Paveldimumas.
Reikia pažymėti, kad pirmiau minėtos patologinės būklės nebūtinai sukelia osteochondrozę. Tam reikia nuolatinio tam tikrų predisponuojančių veiksnių – hipotermijos, prastos mitybos, sėslaus gyvenimo būdo arba, priešingai, per didelio fizinio krūvio.
Simptomai
Pati osteochondrozė yra besimptomis procesas. Ir tuo pačiu metu tarpslankstelinio disko degeneracijos požymiai yra įvairūs. Kaip tai? Faktas yra tas, kad klinikinės osteochondrozės apraiškos yra pagrįstos jos komplikacijomis - disko išvaržomis, spondiloze, išialgija, stuburo kanalo susiaurėjimu.
Be to, klinika yra labai įvairi, priklausomai nuo vyraujančios proceso lokalizacijos kaklo, krūtinės ląstos ar juosmens-kryžmens stuburo srityje. Dažniausiai nukenčia paskutinė dalis, nes būtent apatinė nugaros dalis įgauna didžiausią fizinį aktyvumą. Juosmens-kryžmens srities osteochondrozės požymiai:
- Skausmas (lumbodynija, lumbago, išialgija).
- Judėjimo apribojimas apatinėje nugaros dalyje ir apatinėse galūnėse (protarpinis šlubavimas).
- Čia atsiranda parestezijos tipo jautrumo sutrikimai - tirpimas, deginimas, šliaužiojimas.
- Patologinė juosmens raumenų įtampa.
- Nesant gydymo, dubens organų funkcijos sutrikimai.
Gimdos kaklelio osteochondrozė pastebima šiek tiek rečiau nei lumbosakralinė. Tačiau ši patologija taip pat yra gana dažna. Be tipiškų skausmo (cervikalgijos), sumažėjusio jautrumo ir viršutinių galūnių judesių požymių, gimdos kaklelio osteochondrozė dėl sutrikusio smegenų aprūpinimo krauju turi savo ypatybių. Šios savybės pasireiškia:
- Nemiga.
- Galvos skausmas, galvos svaigimas.
- Periodinis pykinimas.
- Bendras silpnumas, greitas nuovargis.
- Kraujospūdžio svyravimai.
- Kartais skauda dantis.
- Elgesio reakcijos, pasireiškiančios ašarojimu, dirglumu.
Krūtinės ląstos sritis su osteochondroze paveikiama palyginti retai. Pacientai šiuo atveju yra asmenys, dėl užsiėmimo priversti sėdėti fiksuotoje nepatogioje padėtyje – studentai, moksleiviai, programuotojai, biuro darbuotojai. Šiuo atveju osteochondrozės simptomai bus tokie:
- Skausmas ir parestezija krūtinėje.
- Dusulys.
- Širdies plakimo pojūtis.
- Krūtinės ląstos stuburo judėjimo apribojimas.
Diagnostika
Iš viso to aišku, kad osteochondrozė yra chameleono liga. Dėl požymių panašumo lengva supainioti su smegenų kraujotakos sutrikimu, hipertenzija, miokardo infarktu, krūtinės angina, neuroziniais sutrikimais. Štai kodėl, norint nustatyti teisingą diagnozę, būtina atlikti išsamią kompleksinę diagnozę, kad būtų galima teisingai nustatyti osteochondrozės simptomus ir gydymą.
Ši diagnozė, be tradicinio apklausos ir pacientų skundų išaiškinimo, turėtų apimti medicininį patikrinimą ir specialius tyrimo metodus. Šie metodai apima stuburo rentgeną, vidaus organų ultragarsą. Pastaruoju metu osteochondrozei diagnozuoti sėkmingai naudojamas kompiuterinis ir magnetinio rezonanso tomografija.
Gydymas
Terapinė osteochondrozės taktika apima:
- Vaistai.
- Masažas.
- Fizioterapinės procedūros.
- Fizioterapija (pratimų terapija).
- Manualinė terapija.
- Akupunktūra.
Osteochondrozės vaistai daugiausia skirti skausmui malšinti ir uždegiminiams nervų šaknelių procesams pašalinti. Įvairiais deriniais šie vaistai plačiai naudojami tepalų, injekcijų, tablečių pavidalu osteochondrozei gydyti. Nereikia pamiršti, kad šie vaistai neigiamai veikia kepenis, skrandį ir žarnyną. Dėl to jie gali pabloginti medžiagų apykaitos sutrikimus sergant osteochondroze. Jie gerai malšina blokados skausmą vietiniais anestetikais. Tiesa, šių lėšų poveikis yra trumpalaikis ir jokiu būdu neturi įtakos visai osteochondrozės eigai.
Galima pagerinti medžiagų apykaitos procesus vietiniu ir kūno lygiu naudojant tokius vaistus kaip chondroprotektoriai, imunostimuliatoriai ir vitaminai su mineralais. Chondroprotektoriai naudojami tabletėse, tepaluose ir ampulėse. Tarp stiprinamųjų medžiagų naudojami B grupės vitaminai C, kartu su mineralinėmis medžiagomis. Šiuo atžvilgiu pirmenybė teikiama kalcio preparatams. Iš tiesų, priešingai kai kuriems klaidingiems teiginiams, osteochondrozės pagrindas yra ne perteklius, o tik kalcio trūkumas.
Sėkmingai numalšinus paūmėjimą, parodomos kineziterapijos procedūros, masažas, mankštos terapija. Kaip fizinės procedūros naudojama elektroforezė su kalciu, fonoforezė su hidrokortizonu, amplipulsas, parafino terapija. Visos šios priemonės yra skirtos skausmui ir uždegimui pašalinti nervų šaknelėse, raiščiuose ir raumenyse. Osteochondrozės masažas atliekamas pagal visuotinai priimtą metodą. Masažo zona parenkama priklausomai nuo osteochondrozės lokalizacijos. Pratimų terapijos pagalba pasiekiamas judesių amplitudės išplėtimas. Pradžioje, paūmėjimo fazėje, dinaminių apkrovų praktiškai nėra. Pacientas nuolat yra optimalios pozos. Šiuo metu pageidautina nešioti imobilizuojančias priemones – juosmens korsetą, Šanto kaklo apykaklę. Paūmėjimui mažėjant, didėja judesių apimtis ir trukmė mankštos terapijos metu.
Pastaruoju metu gydant osteochondrozę gaunami netradiciniai gydymo metodai – akupunktūra, manualinė terapija, osteopatija. Akupunktūra – tai poveikis specialiais biologiškai aktyviais taškais, esančiais išilgai stuburo, ant ausų, ant rankų ir pėdų. Taikant manualinę terapiją, specialisto rankomis rankomis atkuriama normali slankstelių ir tarpslankstelinių diskų padėtis. O osteopatijos metu raumenų ir kaulų sistemos struktūrinis vientisumas užtikrinamas naudojant specifinius metodus. Nesant konservatyvių osteochondrozės gydymo priemonių poveikio, nuolatinis skausmas, komplikacijos, nurodoma operacija. Patologiškai pasislinkęs diskas pašalinamas. Šiuo metu šiuo tikslu atliekama mikrodiskektomija – endoskopinis pasislinkusio disko pašalinimas.