Kelio sąnario artrozė

Kelio sąnario osteoartritas – tai raumenų ir kaulų sistemos liga, pasireiškianti sąnario kremzlinio audinio deformacija ir sunaikinimu, dėl ko sutrinka kremzlės struktūra ir funkcijos. Liga turi kelis pavadinimus – gonartrozė, deformuojantis osteoartritas. Kelio sąnario artrozės gydymas neturi vienareikšmiškos schemos ar vieno vaisto, kuris vienodai padėtų visiems, kenčiantiems nuo šios problemos. Kadangi artrozė yra progresuojanti liga, ji dažniau stebima antsvorio turinčioms moterims, venų ligoms, vyresnio amžiaus žmonėms. Gydymas parenkamas ir skiriamas kiekvienam pacientui individualiai.

Kelio sąnario osteoartritas gali būti vienpusis arba dvišalis (priklausomai nuo to, ar liga išsivysto vienoje ar abiejose kojose). Pasireiškus pirmiesiems simptomams, būtina imtis tinkamo gydymo, nes šios problemos ignoravimas gali sukelti galutinį kremzlės ir kaulų sunaikinimą ir dėl to žmogaus negalią.

Yra trys ligos stadijos:

1. Pradinei kelio artrozės stadijai būdingas amortizacinių savybių praradimas, todėl judesio metu kremzlės trinasi viena į kitą, sukeldamos didelį diskomfortą pacientui. Kremzlė pasidaro šiurkšti, deformuojasi, išsausėja, pažengusiose ligos stadijose – net pasidengia įtrūkimais.
2. Sumažėjus nusidėvėjimui, prasideda kaulų deformacija, dėl kurios formuojasi osteofitai (ataugos kaulų paviršiuje) – tai antroji ligos stadija. Taip pat deformuojasi sąnario sinovinė membrana ir kapsulė, kelio sąnarys palaipsniui atrofuojasi dėl judesių standumo. Taip pat pakinta sąnario skysčio tankis (jis tampa tirštesnis, klampus), sutrinka kraujotaka, pablogėja kelio sąnario aprūpinimas maisto medžiagomis. Išretėjus pamušalui tarp kremzlinių sąnarių sumažėja atstumas tarp sąnarinių kaulų.
3. Liga greitai progresuoja ir greitai pereina į trečiąją stadiją, kai pacientas praktiškai negali judėti dėl nuolatinio kelio skausmo. Kremzliniame audinyje vyksta globalūs ir negrįžtami pokyčiai, dėl kurių žmogus tampa neįgalus.

Dažniausiai artrozė arba gonartrozė išsivysto po traumos ar sumušimo, o žmogus nuolat jaučia stiprų kelio skausmą, kuris gerokai apsunkina jo judesius.

Artrozės vystymosi priežastys

Kelio sąnario osteoartritas, kurio gydymas trunka gana ilgai, gali pasireikšti dėl šių veiksnių:

1. genetinis polinkis.
2. Traumos: išnirimai, sumušimai, lūžiai. Gydant sužalotą kelį, sąnarys fiksuojamas, žmogus tam tikrą laiką negali sulenkti ir išlenkti kojos. Dėl to pablogėja kraujotaka, o tai dažniausiai provokuoja potrauminės gonartrozės vystymąsi.
3. Menisko pašalinimas.
4. Per didelis fizinis aktyvumas, neatitinkantis žmogaus amžiaus, sukeliantis traumas ar mikrotraumas, taip pat sąnarių hipotermiją. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms nerekomenduojama bėgioti asfaltu ar pritūpimais, nes atliekant šiuos pratimus labai apspaudžiamas kelio sąnarys, kuris su amžiumi susidėvi ir neatlaiko tokių apkrovų.
5. Antsvoris ir nutukimas. Dėl šio veiksnio pažeidžiami meniskiai, kurių sužalojimai išprovokuoja kelių artrozės vystymąsi.
6. Atsilaisvinę arba silpni raiščiai.
7. Artritas ar kitos įgytos sąnarių ligos. Uždegiminis procesas gali sukelti sinovinio skysčio kaupimąsi sąnario ertmėje arba patinimą. Tai provokuoja kelio kremzlinio audinio sunaikinimą, o tai sukelia kelio sąnarių artrozę.
8. Metaboliniai sutrikimai žmogaus organizme. Nepakankamas kalcio kiekis žymiai pablogina žmogaus kūno kaulų ir kremzlių audinių būklę.
9. Plokščios pėdos. Neteisinga pėdos struktūra pasislenka svorio centras, padidėja sąnario apkrova.
10. Stresas ir nervinė įtampa.

Kelio osteoartrito simptomai

Klinikinis ligos vaizdas turi šiuos simptomus:

1. Skausmo pojūčiai. Skausmas atsiranda staiga, priklausomai nuo kelio sąnario fizinio krūvio. Skausmas gali būti kitokio pobūdžio. Pradiniame etape tai yra silpni nugaros skausmai, į kuriuos žmogus dažniausiai nekreipia daug dėmesio. Periodiškai nestiprus skausmas gali būti stebimas mėnesius, o kartais ir metus, kol liga pereina į agresyvesnę stadiją.
2. Matoma kelio deformacija. Šis simptomas pasireiškia vėlesniuose etapuose. Iš pradžių kelias atrodo patinęs arba patinęs.
3. Sąnario skysčio susikaupimas sąnario ertmėje arba Beikerio cista. Tai tankus darinys ant galinės kelio sąnario sienelės.
4. Plyšančios jungtys. Pacientams antroje ir trečioje ligos vystymosi stadijose pastebimi aštrūs traškesiai, kuriuos lydi skausmas.
5. Sąnario sinovijos uždegiminės reakcijos, dėl kurių kremzlė išsipučia ir padidėja tūris.
6. Sumažėjęs sąnarių mobilumas. matyti vėlesniuose etapuose. Kelio lenkimas tampa beveik neįmanomas ir jį lydi stiprus skausmas. Paskutiniame etape kelias gali būti visiškai imobilizuotas. Žmogaus judėjimas tampa sunkus arba visiškai neįmanomas (kai kurie pacientai juda sulenktomis kojomis).

Kelio sąnario artrozės diagnozė

Jei atsiranda akivaizdžių ar nedidelių kelio sąnario artrozės simptomų, geriau nedelsiant kreiptis į ortopedą ar reumatologą. Diagnozė dažniausiai susideda iš paciento istorijos surinkimo ir bendros sveikatos būklės. Norėdami gauti tikslesnę išvadą, jie taip pat kreipiasi į rentgeno tyrimą arba kelio MRT. Taip pat pacientas gauna siuntimą laboratoriniams tyrimams – bendram kraujo ir šlapimo tyrimui. Remdamasis gautais duomenimis, gydytojas padaro išvadą ir paskirs reikiamą gydymą.

Kelio sąnario artrozės gydymas

Kelio sąnario artrozės gydymas turi būti išsamus. Iki šiol nėra medicininių vaistų, kurie palengvintų šį sutrikimą. Viena iš svarbiausių sėkmingo gydymo sąlygų yra savalaikė diagnozė. Kuo anksčiau pradedama gydyti kelio artrozę, tuo didesnė tikimybė pailginti remisijos laikotarpį, užkirsti kelią kremzlės ir kaulinio audinio irimui bei deformacijai.

Gydymo metu gydytojas ir pacientas susiduria su keliomis užduotimis:

1. Pašalinti arba sumažinti skausmą;
2. Sukurti maistinių medžiagų tiekimą kelio sąnaryje ir taip padidinti jo atkuriamąją funkciją;
3. Suaktyvinti kraujotaką kelio sąnario srityje;
4. Stiprinti raumenis aplink sąnarį;
5. Padidinti sąnarių mobilumą;
6. Stenkitės padidinti atstumą tarp sąnarinių kaulų.

Ligos gydymas, priklausomai nuo jos vystymosi stadijos, gali būti konservatyvus ir operatyvus.

Konservatyvus kelio sąnario artrozės gydymas

Skausmą malšinantys priešuždegiminiai vaistai

Skausmui malšinti ar sumažinti pacientui paprastai skiriamas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) kursas. Tai gali būti tabletės, tepalai ir injekcijos. Dažniausiai naudojami vaistai nuo skausmo gali būti naudojami dviem būdais – viduje arba lokaliai.

Paprastai pacientai teikia pirmenybę vietiniam gydymui gelių, tepalų, šildančių pleistrų pavidalu. Šių skausmą malšinančių vaistų poveikis pasireiškia ne iš karto, o po kelių dienų (maždaug po 3-4 dienų). Didžiausias poveikis pasiekiamas po savaitės reguliaraus vaisto vartojimo. Tokie vaistai negydo ligos kaip tokios, o tik malšina skausmo sindromą, nes skausmo pradėti gydyti neįmanoma.

Skausmą malšinančius vaistus reikia vartoti griežtai pagal gydytojo receptą, juos reikia vartoti tik esant stipriam skausmui, nes ilgalaikis ir dažnas jų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį ir netgi pagreitinti sąnario kremzlinio audinio sunaikinimą. Be to, ilgai vartojant šiuos vaistus, padidėja nepageidaujamų reakcijų rizika, įskaitant skrandžio opas, dvylikapirštės žarnos opas, sutrikusią normalią kepenų, inkstų veiklą, taip pat galimi alerginiai pasireiškimai dermatito forma.

Atsižvelgiant į ribotą vartojimo spektrą, NVNU skiriami labai atsargiai, ypač senyviems pacientams. Vidutinis NVNU vartojimo kursas yra maždaug keturiolika dienų. Kaip alternatyvą nesteroidiniams vaistams gydytojai kartais siūlo selektyvius vaistus. Paprastai jie skiriami ilgalaikiam vartojimui nuo kelių savaičių iki kelerių metų. Jie nesukelia komplikacijų ir neturi įtakos kelio sąnario kremzlinio audinio struktūrai.

Hormonai

Kartais, gydant kelio sąnario artrozę, skiriamas hormoninių vaistų vartojimo kursas. Jie skiriami, jei NVNU jau tampa neveiksmingi, o pati liga pradeda progresuoti. Dažniausiai hormoniniai vaistai šiai ligai gydyti naudojami injekcijų pavidalu.

Gydymo hormoniniais vaistais kursas dažniausiai yra trumpas ir skiriamas stipraus paūmėjimo laikotarpiu, kai sąnaryje kaupiasi uždegiminis skystis. Hormonas įšvirkščiamas į sąnarį maždaug kartą per dešimt dienų.

Chondroprotektoriai

Norint atkurti ir maitinti kremzlinį audinį pradinėse ligos stadijose, skiriamas gliukozamino ir chondroitino sulfato, vadinamųjų chondroprotektorių, kursas. Tai pats veiksmingiausias osteoartrito gydymas. Jie beveik neturi kontraindikacijų, o šalutinis poveikis pasireiškia retais atvejais.

Gliukozaminas skatina kremzlės atsistatymą, gerina medžiagų apykaitą, apsaugodamas kremzlės audinį nuo tolesnio sunaikinimo, aprūpindamas jį normalia mityba. Chondroitino sulfatas neutralizuoja kremzlinį audinį ardančius fermentus, skatina kolageno baltymo gamybą, padeda prisotinti kremzlę vandeniu, taip pat padeda išlaikyti ją viduje. Paskutiniuose ligos etapuose chondroprotektoriai neveiksmingi, nes kremzlės audinys praktiškai sunaikinamas ir negali būti atkurtas. Gliukozamino paros dozė – 1500 miligramų, chondroitino sulfato – 1000 miligramų. Norint pasiekti norimą rezultatą, šių vaistų vartojimas turi būti griežtai sistemingas. Gydymo kursas turi būti kartojamas 2-3 kartus per metus. Abu įrankiai turi būti naudojami kartu.

Vaistinėse gliukozaminas pateikiamas injekcijų, miltelių, kapsulių, gelio pavidalu; chondroitinas - ampulėse, tabletėse, tepaluose, geliai. Taip pat yra kombinuotų preparatų, kuriuose yra abu chondroprotektoriai. Taip pat yra vadinamųjų trečios kartos chondroprotektorių, kurie jungia chondroprotektorių ir vieną iš NVNU.

Vazodilatatoriai

Siekiant palengvinti mažų kraujagyslių spazmą, pagerinti kraujotaką ir maistinių medžiagų tiekimą į kelio sąnario sritį, taip pat pašalinti kraujagyslių skausmą, skiriami kraujagysles plečiantys vaistai. Jie naudojami kartu su chondroprotektoriais. Jei kelio sąnario artrozę lydi skysčių kaupimasis, taip pat rekomenduojama naudoti šildančius tepalus, gelius, skysčius.

Hialurono rūgštis

Antrasis šio vaisto pavadinimas yra intraartikulinis skysčio protezas. Hialurono rūgšties sudėtis labai panaši į intraartikulinio skysčio sudėtį. Vaisto suleidus į sąnarį, susidaro plėvelė, kuri neleidžia kremzlėms trintis vienai į kitą judant. Gydymo hialurono rūgštimi kursas skiriamas tik pašalinus skausmą ir pašalinus paūmėjimą.

Fizioterapija

Mankštos terapijos kursas gali būti labai naudingas ir duoti gerų rezultatų tik tada, kai jį paskiria gydytojas ir jis atliekamas prižiūrint specialistui ar treneriui rekomendavus. Savarankiškas gydymas yra pavojingas sveikatai. Mankštos terapija naudojama kaip tolimesnė kremzlinio audinio irimo prevencija, lėtinanti standumo vystymąsi, atpalaiduojanti skausmą sukeliantį raumenų spazmą. Pratimų terapija yra kontraindikuotina paūmėjimo metu. Specialių individualių pratimų kursą, kuriame atsižvelgiama ne tik į ligos stadiją ir kremzlės būklę, bet ir į paciento amžių, turėtų parengti šioje srityje kompetentingas specialistas.

Fizioterapija

Kaip vienas iš konservatyvios terapijos metodų, naudojama fizioterapija – elektroforezė, lazerio terapija, akupunktūra, diadinaminės srovės, UHF. Vietinio masažo kursas taip pat duoda teigiamų rezultatų. Plačiai naudojami kompresai, kurių pagrindą sudaro dimetilsulfoksidas arba bischofitas, medicininė tulžis. Fizioterapiniai metodai veikia keliomis kryptimis – malšina skausmą, mažina uždegimą, normalizuoja medžiagų apykaitą sąnario viduje, atkuria įprastas jo funkcijas. Fizioterapinio gydymo kurso metodas ir trukmė nustatoma pagal paciento istoriją ir skiriama tik atlikus išsamią diagnozę ir ištyrus sąnarių būklę.

Pacientas turi griežtai kontroliuoti savo mitybą, nes antsvoris kelia papildomą stresą kelio sąnariui ir pagreitina ligos progresavimą. Per didelis fizinis aktyvumas yra pavojingas, jo reikėtų vengti, tačiau tuo pačiu mankštos terapija yra tiesiog būtina. Ortopedai rekomenduoja avėti patogius batus su specialiais vidpadžiais, judėjimui palengvinti naudoti lazdelę. Yra daug reumatologijos ir ortopedijos specialistų sukurtų metodų, skirtų kelio osteoartrito gydymui.

Skausmą malšinanti fizinė terapija apima:

1. Vidutinės bangos ultravioletinis apšvitinimas (SUV apšvitinimas). Ultravioletinės spinduliuotės kontaktas su kelio oda tęsiasi tol, kol atsiranda nedidelis paraudimas. Audiniuose susidaro medžiagos, kurios slopina nervinių skaidulų jautrumą, todėl pasiekiamas analgetinis poveikis. Gydymo kurso trukmę nustato gydytojas, atsižvelgdamas į skausmo simptomus, dažnumą ir stiprumą. Vidutiniškai gydymo kursas yra maždaug 7-8 seansai.
2. Vietinė magnetoterapija, skirta bendram paciento kūno atsigavimui. Ši procedūra malšina uždegimą, pašalina skausmą, neutralizuoja raumenų spazmus. Veiksmingai naudojamas kelio sąnario artrozei pradinėse stadijose. Gydymo kursas paprastai apsiriboja 20-25 procedūromis, kurių kiekviena trunka apie pusvalandį.
3. Infraraudonųjų spindulių lazerio terapija, žemo intensyvumo UHF terapija, centimetrų bangų terapija (CMW terapija).
4. Ultragarsas, darsonvalizacija, gydomosios vonios, interferencinė terapija, kuri skiriama sąnario kraujotakai pagerinti.

Ne mažiau svarbus yra sanitarinis-kurortinis gydymas. Toks gydymas skiriamas esant deformuojančiam ir distrofiniam artrozei. Toks gydymas, kaip ir anksčiau išvardytas, turi savo kontraindikacijas, todėl gydantis gydytojas atidžiai išnagrinėja paciento istoriją, prieš rekomenduodamas jam sanitarinį-kurorto metodą.

Kelio sąnario artrozės chirurginis gydymas

Tai radikalus kelio sąnario artrozės gydymo metodas, iš dalies arba visiškai atkuriantis sąnario funkcionavimą. Chirurginės intervencijos metodai ir formos priklauso nuo sąnarių pažeidimo laipsnio, taip pat nuo paciento istorijos.

Vėlyvoji kelio sąnario artrozė gydoma tik chirurginiu būdu – kelio sąnarys visiškai arba iš dalies pakeičiamas endoprotezu. Chirurginis gydymas leidžia ne tik pagerinti savijautą, bet ir atstatyti paciento darbingumą paskutinėmis kelio artrozės stadijomis. Reikšmingas operacijos trūkumas, daugelis mano, kad ilgas atsigavimo laikotarpis naudojant mankštos terapiją, mechanoterapiją ir kitas priemones.

Yra kelios kelio sąnario osteoartrito operacijos rūšys:

1. Sąnario artrodezė. Operacijos principas – fiksuoti apatinę galūnę jai funkcionaliausioje padėtyje ir imobilizuoti kelio sąnario srityje. Pažeista kremzlė visiškai pašalinama. Tai radikalus metodas, naudojamas kraštutiniais atvejais. Rezultatas - skausmas išnyksta, tačiau pacientas tampa neįgalus visam gyvenimui.
2. Artroskopinis debridementas. Šis chirurginės intervencijos būdas turi laikiną, bet ilgalaikį poveikį. Jis daugiausia naudojamas antrajame ligos vystymosi etape. Operacijos metu pašalinamos pažeistos kremzlinio audinio dalys, taip pašalinant skausmą. Efektyvumas po operacijos išlieka dvejus trejus metus.
3. Endoprotezavimas. Populiariausias šios ligos gydymas. Kelio sąnarys pašalinamas visiškai arba iš dalies. O jo vietoje – endoprotezas iš keramikos, metalo ar plastiko. Dėl to pacientas atkuria motorinę veiklą, pašalina skausmą. Operacijos efektyvumas išlaikomas daugiau nei penkiolika – dvidešimt metų.

Atsigavimo laikotarpis

Reabilitacijos laikotarpis po tokios operacijos trunka apie tris mėnesius. Reabilitacijos tikslas yra:

1. Motorinės veiklos atkūrimas.
2. Raumenų ir sąnarių funkcionavimo gerinimas.
3. Protezo apsauga.

Drenažas pašalinamas antrą ar trečią dieną po operacijos. Skausmui malšinti naudojami specialūs vėsinančio poveikio preparatai. Motorinę veiklą rekomenduojama pradėti iš karto pašalinus drenažą. Po savaitės pacientas perkeliamas į reabilitacijos centrą. Kineziterapeutas stebi paciento būklę.

Kurį laiką po operacijos (apie metus) pacientas vis dar jaučia skausmą, tai yra dėl protezo įsikišimo. Kuo vyresnis pacientas, tuo ilgesnis protezo įsodinimo procesas. NVNU skiriami uždegimui malšinti ir skausmui mažinti. Kartais gydytojai skiria hormoninius vaistus, kurie garantuoja stabilų poveikį.

Privalomas dalykas yra mankštos terapijos kursas. Užsiėmimai turi būti rengiami individualiai kiekvienam pacientui ir atliekami griežtai kiekvieną dieną. Fizinis aktyvumas didinamas palaipsniui, kad būtų išvengta traumų.

Išrašymas iš poliklinikos pacientas turi laikytis tam tikrų nurodymų dėl tolesnio gyvenimo būdo. Fizinė veikla, tokia kaip šokiai ar joga, leidžiama praėjus šešiems mėnesiams po operacijos. Griežtai draudžiamos apkrovos, galinčios pažeisti protezą (greitasis bėgimas, šokinėjimas, jėgos sportas). Po operacijos nerekomenduojama kelti didesnių nei dvidešimt penkių kilogramų svorių. Namuose, kuriuose gyvens pacientas, būtina sutvirtinti visus laiptų turėklus, įrengti dušo patalpą turėklu, atidžiai patikrinti visų kėdžių ir kitų baldų tinkamumą naudoti. Laikantis šių paprastų rekomendacijų, protezas tarnaus ilgai.

Nepaisant rekomendacijų ir receptų laikymosi, dažniausiai po tokių chirurginių intervencijų (maždaug po 2-3 metų) stebima pooperacinė kelio sąnario artrozė.

Kelio sąnario artrozės profilaktika

Norėdami išvengti šios ligos, rizikos grupės asmenys (sportininkai, pagyvenę žmonės, turintys antsvorio, įmonių darbuotojai) turi laikytis kai kurių reikalavimų:

1. Tinkama mityba ir svorio metimas. Būtina iš savo raciono pašalinti kenksmingus maisto produktus – riebų, keptą, alkoholį, tačiau geriau pasikonsultuoti su mitybos specialistu, kuris individualiai padės pasirinkti tinkamą mitybą.
2. Sportuodami stebėkite sąnarių apkrovą, jei reikia, mažinkite.
3. Stebėkite savo sveikatą ir laiku gydykite infekcines ligas, neleisdami joms tapti lėtinėmis.
4. Laiku ir tinkamai gydyti stuburo ligas, jei tokių yra, taisyklingos laikysenos ugdymas.
5. Sportinė veikla (važinėjimas dviračiu, plaukimas, ėjimas, specialūs gimnastikos pratimai sąnariams).
6. Jokio savęs gydymo! Pastebėjus pirmuosius kelio sąnario artrozės simptomus, kreipkitės į kliniką.
7. Venkite streso, gerai išsimiegokite.
8. Sistemingai didinkite imunitetą (grūdinkite arba bent 2-3 kartus per metus gerkite vitaminų kursą).
9. Venkite kūno, ypač apatinių galūnių, hipotermijos.

Sveikas gyvenimo būdas ir savalaikis gydymas – geriausia kelių sąnarių artrozės profilaktika.